Mūsų
miškai – eglynai,
Šlapios
vietos, tankios,
Tiktai
kalneliuose pušis,
O žiemą
apsnigtos, bet žalios,
Pražysta
kaip ugnis.
Nereikia
nė žvakelių,-
Dega
sniegenų pulkeliai,
Kai šaltis
grabalioja nosį ir ausis,
Todėl ir
mūsų papročiai,
Kad Kūčių
vakaras -
Toks
paslaptingas, skęsta pasakų,
Senų senų
legendų,
Dar iki
šiol vis tikima
Net burtų
lemtimi.
Geriau
tikėti, kas gražu,
Negu
prarasti viltį,-
Taip sako
ir senolių išmintis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą