Į šventę einame

Saulutė prikelia visus,

Mėnuo užmigdo naktį,

Vakarė dar sužadina jausmus,

Kad mylimas pasveikintų...

Sniegas vis paslepia

Nukritusius lapus,

Kad pailsėtų širdys,

Net medžiai jaučia

Pavasario būties žingsnius,

Tik mes taip užsimirštame

Per dienos darbus,

Šventės triukšmą,

Kuris į kasdienybę įsiskverbia...

Retai kada išgirstame save,

Didžiojo varpo bilsmą,-

Saulutė žadina

Ir einame, vis einame...