Žiema
pakando
Žiedus,
lapelius,
Tik
dainose rūta
Vis lieka
nemirtinga,-
Ji po
pirmų šalnų
Dar turi
lapelius žalius
Ir iki
kovo po sniegu
Yra
laiminga.
Palaistau
rūtų darželius
Ir per
pasaulį gandas eina,
Kad
lietuvaitės gražios -
Geltonkasės,
doros,
Išsaugo
ant galvos
Net rūtų
vainikus
Ir prie
altorių padeda,
Kai
mylimam prisiekia oriai...
Motulė
audžia
Plonas
drobeles,
Į kraičio
skrynią guldo,
Kad jos
dukra pirmagimį
Rūta ar
pavadintų Beržu,
Savo
šalies artoju...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą