Nebe
priminkite dienų,
Kurios
Šventąja nutekėjo,
Nesuskaičiuosiu
gintarų,
Kuriuos
radau prie Baltijos krantų;
Pavertus
vėriniu
Jaunystėje
ant kaklo užsidėjau,
Net
gintarinį žiedą
Kažkada
mūvėjau,
Bet jo
gelsva akis
Lyg
susvyravo ir įkrito,
Kaip sakai
pušų,
Į mėlynas
bangas,
Tik mano
akys liko žalios -
Gal nuo
dugne
Dar
samanotų akmenų
Ar
plaukiančių žolių,
Kuriose
slepiasi
Gražuolės
undinėlės...
Nešaukite
kitu vardu,
Tik man
duotu
Brangiosios
motinėlės.
Tikiu ir
netikiu,
Kad Kūčių
naktį kalbasi
Ėriukai,
visi gyvūnėliai...
Pašauk ir
tu mane,
Aš
atsiliepsiu močiute,
Vardu
senolės sengalvėlės.
Visiems,
vienmečiams ir mažiems,
Paklosiu
baltą patalą
Ir pagalvę
pūkų padėsiu
Iš
minkštų meldų
Nakčiai
prakartėlėje,
Ant jos ir paplotėlį...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą