Baltijos vikingai

Kol vikingai keliavo

Medinėmis valtelėmis,

Namuose liko našlės

Tik su mažais vaikeliais.

Kol nešė juodas varnas

Iš toli toli žinią,

Nukrito ir jo plunksnos

Į žalią vandenyną,

Ištirpo ir pabalo,

Kaip baltas sniegas vynas...

Pamiršo gimtą kalbą,

Su kitais susimaišė,

Lopšinės gražių žodžių

Tik suskaičiuot ant pirštų.

Nebuvo, kaip užrašo,

Kai danguje mėlynė -

Tokia gili, žvaigždėta -

Vos priminė tėvynę...

Prie kojų saulė teka,

O viršuje – Šiaurinė,

Mergelės baltas kaklas

Karoliais gintariniais...

Paliko keli žodžiai,

Į dainą įsipynę,

Prie ąžuolo pritapo,-

Kaip tuščia kraičio skrynia...

Devynios ilgos naktys

Ir trumposios septynios,

Namų gimtųjų dūmas

Ir šiltos duonos kvapas,

Toli stogai šiaudiniai,

Išskridę nebemato

Balto balto beržyno...

Oi, tik nežymūs kryžiai -

Be užrašo ant kapo.