Dalytei Makaraitienei

Laukiu dienos,

Kai pas Tave užeisiu,

Nunešiu gūsį vėjo,

Sniego kvapą,

Spindulį tos šilumos,

Kurį piešei ant drobės

Ir popieriaus lape,-

Kaip akvarelę...

Oi, kiek ten buvo šilumos -

Žydėjo gėlės,

Upelis kažkur nutekėjo

Ir atsivėrė mėlynas dangus...

Laukiu aušros,

Kad Tavo kojos

Vėl eitų takeliu;

Tiek iš namų, vėl į namus

Pas savo mylimus vaikus.

Laukiu dienos,

Kaip saulės patekėjimo,

Kad atsivertų durys,

Medžių paveikslas

Būtų atrama...

Laukiu, tikiu.