Aš
nemačiau,
Kaip
meldėsi senovėje,
Skaičiau
tik M. Mažvydo
Tikybos
Katekizmą
Ir K. Sirvydo
pamokslus -
Tokia
graži dar buvo šnekta.
O K.
Donelaičio „Metų“žodis
Buvo ir
yra
Tarsi
balzamas ant žaizdų,
Kurias
vėliau atvėrė
Jau
svetima kalba.
Mes –
baltai
Ir tokie
skirtingi
Nuo kitų
kaimynų
Net savo
papročiais
Ir iki šių
dienų,
Nors
nekartokime
Tik žodžių
svetimų.
Žmonės
išlaikė žodį tyrą
Kaimuose
prie kryžiaus
Maldas
atkurdami
Net iš
savų raudų -
Jos iki
dangaus kyla
Ar dūmais,
ar vandeniu
Pašventintu,-
Tokiu
žodžiu tikiu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą