Arklio metams

Seniai vagojau ir ariau

Ir duonai grūdą sėjau,

Bet apie ją vis dainavau

Ir glosčiau karčius

Baltos širmės,

Kada pro šalį ėjome...

Pribėgdavo vaikaičiai

Ir glaustėsi prie šonų,

O ji, ausis pakreipusi

Žiūrėjo, klausėsi,

Gal net suprato,

Kad jie nebus artojai.

O dainos apie žirgelius,

Rūtų darželį įsirėžė,-

Kaip vaga - giliai giliai...

Mergelės, uždainuokime.