Valdovas
šalyje
Buvo
gerasis tėvas,
Juo
džiaugėsi ir gerbė
Žmonės
paprasti, kariai,
Nes mūšyje
reikėjo
Taiklios
akies
Ir proto
apskritai.
Užrašė
jų vardus,
Istoriją
juos mini dar ilgai,
Palieka ir
sugriautos pilys
Prie
Nemuno kalvų,
Labai
aukštai,
O Gedimino kalną supa
Banga Neries.
Nedaug per
šimtmečius
Pilių išliko,
Kitos
sugriuvo amžinai
Ir kalvose
nebeskamba didikų
Medžioklės
šūviai
Nė ragų
garsai.
Kas dar
atstatoma,
Net savo
rankomis statykime;
Garsės
šalis,
Kol liks
valdovų rūmai,
Jų kapai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą