Penktadienio vakaras

Kiekvieną Kūčių naktį

Laukdavo stebuklų -

Jauni skaičiavo kalėdaičius,

Kad poriniai iškristų

Ir dviese pasiliktų

Per visus kitus metus.

Senukams – džiaugsmas,

Poroje gyvenantiems,-

Suglausdavo pečius

Ir šiluma keliavo

Per rankas į širdį,

Kad joks likimas neišskirtų,

Žalia eglutė puoštų jų namus.

Vaikams – raudoni rojaus obuoliai,

Įvairiaspalviai popieriaus žaisliukai,

Kankorėžiai ir riešutai,

Dalinosi prie šiltos krosnies

Ant suolo sutūpę,-

Pilni laukimo, jaudulio namai.

Garuodavo iš eketės vanduo,

Prie jų ir pirtys,

Švarūs suolai, stalai,

O po pirties kaimyną vaišino

Aguonų sirupu,

Kad būtų metai linksmesni.

Po staltiese - kupeta šieno,

Kad visą žiemą būtų sotūs gyvuliai,

Ilgiausia smilga – metai,

Kad neganda aplenktų,

Kol dega kaime žiburiai...

Šventas Kalėdas pasitinka

Tyli malda ir duona,

Ant kurios kryželis,

Kaip atpildas už viską,

Ką per šiuos metus darei.

Kalėdos – šeimos šventė,

Taip gera būtų,

Jei susirinktų į namus išvykę...

Atsidusau.