Žiūriu pro savo langą

Dar nelieku viena,-

Pro langą matau kiemą,

Jame ir medis, ir žolė,

Gajesnė už mane,

Pavasarį atgyjanti

Ir toliau auganti.

Buvau ir didelėje šeimoje,

Kur giria šlama,

Ten paukščiai čiulba visada,

Kada tik nueinu

Ir pasisveikinu,

Jaučiuosi vėl pas mamą...

Žemai išaugusi arba palinkusi šaka

Priverčia pasilenkti,

Kad į voratinklį nekliūtų

Iškelta galva

Ir akių neuždengtų...

Tada matau, kas žemėje,

Kokia gyvybės paslaptis,

Kad nė vienos žolės

Nėra po vieną.

Gyvenimas... netylanti srovė,

Vis žemėje ir danguje

Čiurlenantis.