Diena -
tai rūgštus vynas,
Kai nieko
nenutinka,
Putoja tik
paviršiuje
Ir nėra
gilumos;
Niekas
nekalbino
Ir nieko
nesutikusi,
Tarsi
nemylima jaučiuosi...
Kažkas
įgnybo,
Dar kitas
įspyrė,
Trečias
nudyrė odą
Nuo pačios
galvos,
Tada
jauti, kad skauda,
Dar esi
gyvas
Ir
neplauki paviršiumi,-
Kaip vėžys
– atgalios.
Atsiprašau,
jei kam įgnybau,
Netgi kam
įspyriau,
Liko be
galvos...
Pakelkime
drauge
Taurelę
rūgštaus vyno,
Išgerkime,
nes vynas
Garuoja be
putos.
Oi, kaip
vienas kitą mylime,
Kai
įsikibome tvoros...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą