Sava, graži

Kas tolimas stepes

Jau savo prakaitu pagirdė,

Ne savo noru

Daugelis tenai vežti,

Nenoriai taria Sibiras,

Kiti dabar skanduoja

Tautos žodžio nepajutę,

Kur jų tikra širdis...

Istorija negrįžta,

Ji tarsi sulos ąsotis pildosi

Berželių apsupty,

Pavasarį baltais sodais

Pražysta,-

Žiedais apipilta, graži...

Kai spindi saulė -

Geltona ir šilta -

Žalia giria alsuoja,

Pušų ir eglių kvapą geria

Viržynai, bičių giriami...

Vėliau parausta vyšnios,

Čia rymo kryžius,

Apkaišytas gėlėmis.

Tokia man Lietuva -

Sava, linksma, graudi,

Kaip motina tauri.