Gerumo paslaptis

Skiriu Tautvydui Kontrimavičiui. Anykščiai

Nepaprasti tie vakarai,

Kai pajuntu, kad gera,-

Lyg dega akyse

Skaisti ugnis,

Nors nusileidžia saulė...

Tada ir danguje juodų dėmių

Tarp žvaigždžių nesimato,-

Turiu tik paprastas akis,

Kai pakeliu į aukštį,

Aplink mėnulį šviečia

Debesėlių ratas,

Antra saulė...

Nepaprasta ir šiluma,

Kai žmonės gerą žodį sako,-

Tarsi užlieja gerumu

Net visą Paukščių Taką...

Taip skrenda geros mintys,

Prisiminimuose šviesa

Ilgai negęsta,

Tada Šventoji kalba,

Spindi žvaigždėmis

Gerumo paslaptys...

Mums duotos rankos

Ir dvi jautrios akys,

Kad dovanotume kitiems

Žvaigždėtą ateitį.

Anykščių koplyčioje šventinė nuotaika