Kaip
keista,
Kada
pavartau lapus -
Tiktai per
penkerius metus,
Kuriuos
čia užrašiau
Ir pagavau
sustingusią minutę,
Patupdžiau
žodį
Į naujai
susuktą lizdą,
Kaip
klajoklį paukštį...
Kaip
keista,
Kad jau
niekada nesikartos
Lašų
melodija,
Kai lyja
vasarą lietus,-
Bus kiti
metai,
Lyg kažko
ir trūksta,
Truputį
net keista...
Ant naujo
lapo žiogas
Atsistojęs
smuiku groja,
Dievo
karvutė nauju taškeliu
Sparnelį
pasipuošusi
Į naują
žiedą taikosi,
Kur ji
nutupia,
Saulė
atsigręžia,
Kad
pamatytų laiką...
Ji amžina
ir jai nekeista.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą