Amžinas esi

Su Tautvydu Kontrimavičiumi

Kiek metų reikia,

Kad iš nakties pareičiau,

Kad pamatyčiau šviesą

Savo akimis,

Suprasčiau širdimi,

Kad nuo tada ir amžinas esi...

Tenai, kur užgimiau,

Mano pirma aušra -

Mažas trobelės langas

Prie kūdros, meldų pakrašty,

Ten medžiai jau užaugo,

Senieji senokai nudžiuvo,-

Jie taip ilgai lapojo,

O aš dar gyvenu...

Mano pirma ligoninė,

Pirmasis gydytojas,

Kuris nustatė diagnozę,

Kad esu gimusi,

Kur vandenų akis gili...

Pirmasis kelio kilometras -

Nuo sodo vyšnios iki obelies,

Iš kalno upeliukas išteka,-

Ten jo pradžia

Ir mūsų abiejų

Gyva vandens tėkmė.

Mano kelionė – senas spidometras,

Nėra šviestuvų, nėra ir taksi;

Kelioninis krepšys – be ratų,

Tik duonos kriaukšlė pusryčiams,

O vakare jau uždirbta

Juoda riekė.

Gyvenimo kelionė tęsiasi,-

Čia kreivas posūkis

Ir vėl tiesi gatvelė

Per kalnelius ir skersgatvius,

Kur byra smėlis,

Nes mano grindinys -

Tai akmenimis grįstas kelias,

Su giliomis, oi, giliomis ir duobėmis...