Visus
metus ėjau taku,
Kol
atsivėrė kelias:
Apsidžiaugiau
ir supratau,
Kad atvedė
viltis,
Kalėdinė
šviesa,
Stebuklinga
žvaigždė,
Pakėliau
eglės šaką,
O po ja
radau
Ir tavo
laišką.
„ Tave
dabar matau,
Kai
apšviestas dangus
Ir spindi
Paukščių Takas,
Juk pas
tave ėjau,
Nesuklupau
net naktį“...
Atsiklaupiau
ir parašiau
Atsakymą:
„ Palauk,
sulauksi,
Atsišauk, nes tu man artimas,
Atsišauk, nes tu man artimas,
Kaip
vienas takas“...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą