Gražūs
keliai
Iš
Anykščių iki Mačionių
Pro ežerus
ir miškelius,
Keliauja
šviesūs žmonės
Ir puošia
kiemus, darželius.
Ten Urvena
– upelis,
O nuo jo
krantų
Dar žiūri
senas ąžuolas į kelią,
Kuriuo aš
mintimis skrendu.
Nešu tik
gražų žodį
Kalėdoms
dovanų,
Kad mano
kaimo žmonės
Dainuotų
už stalų.
Žiema,
užtraukia ledas
Ir
tvenkinius abu,
Bet
greitai laikas slenka-,
Pavasarį
gulbės aplanko
Visus
gerus namus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą