Kad ilgai
būtų šventės,
Ilgiausios
naktys nepabostų,
Uždekime
širdžių ugnis -
Prisėsti
galima
Prie vieno
stalo
Ir drauge
budėti,
Kad
neužgestų žiburys.
Krenta
šešėlis,
Kada
vienas liūdi,
Bet
suskamba varpelis
Miško
pakrašty,-
Ten
miškinukas keliasi
Ir gražias
laumes budina,
Kad
skalbtų, lygintų
Baltųjų
pusnių vystyklus,
Atneštų
naują ir gyvybę
Prie šilto
židinio,
Kur
naminukai buriasi
Ir tiesia
staltiesę
Kambario
vidury...
Dabar
susėskime visi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą