Sveika, Jurgita

Sveika, Jurgita 

Sustojame rimty

Net prie nežinomų paveikslų,

Kur Motina vaikelį laiko,

Maitina krūtimi ir žiūri į akys,-

Tarsi pasauliui laišką skaito,

Kad esame čia pasiųsti

Gyvenimą pratęsti savimi,-

Tokia mama tauri,

Taurus ir žodis MEILĖ,

Kuris į lopšį savo vaiką guldo...

Man šie paveikslai

Visada savi, gyvi,-

Tarsi didžiulė šventė,-

Kada gyvendama matau

Gražias akis, lūpas,

Prie lopšio vyrą

Ir jie abu į savo vaiką žvelgia;

Iš lūpų nejučia

Net malda prasiveržia:

„Sveika, Marija“-

Žodis bendras.