Duonos magija

Gyvenimas – tai duona,

Kurią kepant visko pasitaiko:

Šaltai užminkyta

Nekyla ir tąsi,

Prie gomurio prilimpa -

Nė išspjauti, nė praryti,-

Kaip grumstas nesubyra,

Negrįžta ir į žemę -

Tai grūdo mirtis...

Kada krosnis karšta,

Susvyla ir plikyta,

Gražiai raugta, iškilusi,

Tada gumbai išmėto

Ir pusę kepalo

Reikia nupjauti,

Kad valgytų visi...

Nušluostysiu lūpas,

Kas ant jų liko,

Pabersiu patvory...

Matai, balandis bėga,

Jis lesa viską,

Kuo žemė soti,

Nes nebegali skristi...

Gal pakils?