Švieselės tunelio gale
Taip traukia, akina
Ir bėga žmonės
Vis į šviesą iš tamsos;
Jau neprisimena,
Kada tą tunelį iškasę,-
Atgal retai pažiūri.
Visi namai – pro tunelius
Kaip akys žiba;
Čia renkasi benamiai
Naktimis ir paaugliai,
Kas darbo ar taikos
Su savimi neturi.
Sutaupė laiką ir kelius
Vis skubs, skuba,
O tunelis taip užsikimšo,
Kad naktis užgriuvo.
Kas paskutinėje stotelėje
Jau amžinai sustos,
Nekas per žemę tunelio...
O danguje, aukštai,
Tik žvaigždės šaltos žiūri.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą