Saulutė pasižiūri,
Vis aplanko žemę,
O debesėlis iš dangaus
Ją paslepia ir beria
Dar baltą sniegą,
Kartais krušos spiečių
Ant skubančio žmogaus.
Ir kaip gali sustojęs palūkėti,
Jei vėjas neša paskubom,
Turi su juo suspėti...
Gyvenimas - tik mirksnis
Skubančio pasaulio,
Kuriame esi vis vaikas
Gėrio laukimu...
Jaunystė - kaip daina,
Kaip didis menas,
Ko dar nepabaigei,
Ruduo sugros simfoniją
Jau lapų kritimu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą