Daug šimtmečių praėjo
O mes vis gimstame vienodai,-
Tokia pati pradžia ir pabaiga.
Daug šimtmečių ratu aprėžė
Ir vėl sugrįžome,
Kur mūsų žemės juodžemis,
Kai kur smėlėtas,
Kur sėtas žodis“Lietuva“.
Seniai prie piliakalnių
Derlius apakėtas
Su tėvo paprasta daina,
Dabar tik einame
Dar piktžolių ravėti,-
Jos sėjasi kas dieną -
Net ryte ir vakare...
Oi, daug gajesnės
Negu javas, gurgždantis delne.
Jei tu padėsi išravėti,
Visi mes būsime vis geresni
Per vieną pėdą,
Žydės javai, vėl geltonuos
Rudens spalva.
Skiriu Anykštėnams
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą