Nostalgija laikams,
Kada girgždėjo lovos,
Supintos iš vielų,-
Net geležinės atramos
Ir čiužinys vatinis,
Toks pats ir ant pečių.
Eilė ir prie kavos,
Tokia pati prie duonos,
Prie televizoriaus,
Prie kaimo lašinių...
Miestelio varpinė vienodai
Rytais ir vakarais
Skambėdavo gūdžiu balsu.
Nostalgija laikams,
Kada vaikai prie puodo
Sėdėdavo tuščiu skrandžiu.
Vienintelė parduotuvėlė
Visai apylinkei kaip žiburėlis
Ir daug degtinės butelių.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą