ŽMONĖS

Daug turi jėgos rankos,

Kada gera širdis,

Jos pakelia ir vaiką,

Pakyla namas nuo pat pamatų,

Nušvinta ir vitražai

Bažnyčių ir muziejų,

Pražysta obelys sode,

Atsispindi ir dangus

Akyse švarių ežerų…

Oi, visko neišvardinsi,

Ką kuria mūsų žmonės,

Iš gerų paskatų,

Galiu tik padėkoti, –

Kiek daug tokių turiu

Draugų.