Tu
mylimas buvai,
Tavo
vaikai bėgiojo
Tais
pačiais takais,
Gimtinės
kloniais...
Dabar
jau ir vaikaičiai
Žiūri
tavo akimis,
Kurias
labai mylėjau,
O
negaliu be ašarų
Kalbėti
jiems,
Kaip
visus myliu,
Nes
ir tu mylėjai…
„Labanakt’’,
– nesakei ir išėjai,
Dangus
pašaukia jaunus,
Kai
vaikai vos stojasi
Ant
savo kojų,
O ten
visi myli visus...
Gal
taip šiandieną
Vien
tik man atrodo?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą