Metamaorfozės

Aš – balta gulbė,

Jos plunksna rašau,

Paleidžiu žodį plaukti,

Kur pati nebuvusi…

Aš – gandras,

Grįžęs prie namų,

Nors medžio pamatai

Ant akmenų pilkų

Seniai supuvę…

Aš – tik daina,

Melodijos ilgai ilgai

Pasaulyje užsibūva,

Nubyra per veidą rasa,

Rytais išdžiūva…

Aš – saulės prikelta

Žibutė ar balta ramunė,

Prie baltos galvos

Prisisegu

Tik savo būvį…