Pavasario pasaka

Pavėsyje vėliau ištirpsta sniegas,

Ilgiau boluoja ledas daubose,

O po ledu žuvelės jau nemiega,

Surenka nukritusias ten sėklas

Ir kaišioja properšose galvas,

Kalbina naktimis laumes,

Skalbiančias vystyklus ir palas…

Kas skaito pasakas už stalo

Ir ieško rakto aukso spynoje,

Atrakina paslaptingas dureles,

Tik tas vaikus išmoko meno,

Galvosūkius įminti ir mįsles…

Perniek nenukrenta joks grūdas, –

Smėlis išauga į kalvas,

Iš molio lipdo namą,

Paukštelius – švilpynes,

Giesmė pasklinda po pasaulį,

O akmeniu pažymi žmonės

Amžinas vietas kalneliuose,

Net daubose…

Ledo pasaka baigta.