Žibučių
laukiu visada,
Pavasarį
kiekvieną,
Jų
mėlynų akių,
Pažvelgiančių
kas dieną
Į
širdį šiltą,
Tavo
sielą…
Pirmi
žiedai – pirmoji meilė,
Tartum
netgi pats dangus
Į
žemę žengia,
Prakalbina
taip tyliai,
Kad
girdisi rytais,
Kaip
žiedas skleidžiasi,
O
nakčiai užsimerkia,
Pasislepia
lyg po blakstienomis
Brangiausios
akys,
Kylančios
į dangų…
Pabūsiu
šiandien žibute,
O
vakaras ateina nelauktai –
Užsimerksiu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą