Nesmagu
rytais
Vienai
sėst prie stalo,
Arbata
garuoja nesaldi,
Duoną
laužiu,
Tarp
dantų – plutelė,
Lyg
palangė girgždanti
Iki
pusiaudienio…
Daug
smagiau,
Kai
nutupia paukštelis,
Paskrebena
kad ir snapeliu,
Palesa
iš delno, –
Taip
smagu…
Girdisi
už sienos
Dar
tavo alsavimas,
Dalinuosi,
ką turiu.
Nešu,
Pasakysi:
„ Ačiū’’, –
To
užtenka,
Jau
ir širdyje smagu…
Nesmagu
vienai
Bent
kokį dirbti darbą,
Krenta
vis į žemę
Iš
rankų dviejų,
Būtų
mūsų – keturios,
Atidarytume
ir langą,
Lesintume
paukštelius…
Nesmagu
vienai
Pakloti
lovą –
Patalai,
kad ir minkšti,
Dūsauja
viena pagalvė,
Kad
tos mūsų galvos –
Atskirai,
Kaip
debesys balti…
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą