Kaip
daug man reikia
Pastangų
ir meilės,
Kad
saugočiau žiedelį
Po
pirmų šalnų,
Kiek
reiks išbandymų,
Kai
ginsimės nuo vėtrų,
Praradimų
ir kančių…
Kiek
daug mums reikia
Sėkmės
iki tikros laimės,
Kad
prisimintume abu,
Kas
buvo gera ir nelaimėje,
Pražiltume
kartu…
Kaip
daug mums reikia,
Kad
eitume iškėlę galvas,
Kol
debesėlis – virš kalnų,
Pasineria
žvilgsnis į slėnius, –
Ten
sprogsta pumpurai
Jausmų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą