Mano
vaikai – tai paukščiai,
Visi
iš to paties lizdelio,
Aptūpusi
perėjau,
Galveles
jiems glosčiau,
Plunksneles
kėbždinau,
Subūriau
į pulkelį,
Kad
skristų į pasaulį…
Mano
vaikai –
Suaugę,
Pasirinko
vėją,
Nori
skristi ir į saulę
Pro
debesėlį baltą,
Kuri
kryptis jiems tinka,
Ten
ir mano širdelė…
Mano
vaikai – tai raidės,
Renku
į vieną sakinį,
O iš
visų pareina
Motulės
meilė
Ir
dvi žalios akys.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą