Šviesa

Ne visada aplankome,

Kuriuos šiandien reikėtų,

Pamirštame per rūpesčius savus,

Prisimename vakare,

Kai spaudžia miegas kietas,

Bet vartomės nemigoje

Iki paryčių…

Gailimės ryte – jau per vėlu,

Kad nepasakėme,

Kas knieti,

Nepakeli ragelio,

Neatsakai ir skambučiu,

O širdis plaka varpeliu,

„Gana gulėti, kelkis,

Apkabink tautietį,

Visi mes – iš vienų šaknų’’…

Kai tau skaudės,

Atsiųs iš dangaus lietų,

Nubrauks vėjelis ašarą,

Mažiau bus ir skriaudų.

Nusišypsojo saulė

Iš po debesėlio,

Išklausė – bus šviesu.