Debesų garbanos

Jautru klausytis muzikanto,

Kurio širdyje – vien muzikos garsai,

Kaip man – čiurlenantis upelis,

Ištrūkęs iš po ledo skamba,

O viršum jo – pragydę vyturiai…

Smagu žiūrėti į pirštus muzikanto,

Kai pirštai po klavišus braido,

Baltom gėlėm pražydusiais laukais,

O visgi juodi taškai atsiranda,

Kaip man – gyvenimas,

Prabėgantis kalneliais,

Slėniais ir miškais…

Švelnu matyti akis muzikanto,

Kai ranką pakelia atsigręžęs,

Pasveikina ir muziką,

Kuri nutilo neilgam,

Tada atsiveria dangus –

Toks mėlynas įsiskverbia į atmintį,

Žiūriu į debesėlių garbanas,

Kurios apgaubia žemės veidą,

Nuslenka pečiais.