Anykštėnams

Į langą lietaus lašas

Piršteliais stuksena,

Pakėliau galvą:

Dangau mano,

Apsaugok nuo liūdnų minčių

Apie gimtinę mano…

Tenai upeliai laužia

Ploną ledą,

Ir kalbina kalvas

Ir žmones, kurie ten gyveno…

Kas išsikėlė ir negrįžo,

Kas kaime būti nesiryžo,

Kiti tenai, iš kur jau niekas

Nesugrįžta…

Apsaugok nuo minčių,

Kad nepravirkčiau,

Kai vaikščioju dažnai

Po Vilniaus kalnelius,

Jie gražūs, kaip saulėtekis skaistus,

Bet neprilygsta gimtinės kalvoms,

Kur dabar skleidžiasi žibutė,

Akim mėlynom...

Paberk po lašą,

Girdyk mus geru žodžiu,

Senus ir jaunus,

Gimstančius – visus,

Palaimink žemę Anykščių.

Ona Baliukienė