2019 m. kovo 29 d., penktadienis

Jaunystės srovės



Onutė

Nieko niekuomet dar šitaip nemylėjau,
Kaip jus, jaunystės draugės ir draugai,
Tarsi upeliai vis į Šventąją susibėga,
Bet vėl ilgam išsiskiria dažnai.
Girdžiu net ir dabar – gurgena,
Kažkas pralaužia ledą nematoma ranka...
Oi, ne!
Tai iš dangaus alsuoja saulė,
Kaip jūsų akių sodri žaluma
Ir šiluma…
Kada vėl susibėgsime,
Kada?



Komentarų nėra: