Pirmasis žiedas

Neskink manęs,

Aš – pirmas gležnas žiedas,

Pavasarį sutikusi,

Dar nekalta,

Į mėlynas akis tik pažiūrėk,

Atsivers dangus

Ir prieš tave…

Ilgai buvau tik žemės nuotaka,

Balto sniego veliumu apgaubta

Gilioje pusnyje,

Trapi šaknis,

Į miško patalus įsiskverbusi,

Ramiai miegojo,

Dabar ir ji,

Ir aš gyva…

Neskink manęs,

Centus turguje kainuoju,

O čia – visų giria,

Kas eina takeliu,

Kas brenda tiesiai

Pas mane.