Mus
įkvepia gyvenimo kaita,
Žiemos
balta pusnis,
Šešėliai
net ant sniego,
Pavasario
upelių suplakta puta,
Prisiminimui
– baltos ievos…
Mus
žadina saulutė,
Žvelgdama
į kiemą,
Tada
ir atiduotumei bet ką,–
Širdies
nenuoramos plakimą…
Mus
myli ir dangus,
Mes
mylime,
Kas
jo sukurta – vasarą ar žiemą.
Ruduo
– jau už pečių,
Kai
žydinti žibutė
Dangų
primena.
Ona
Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą