Dažniausiai
eidavau viena
Į
kaimo šokius ir gegužines,
Gegužį
– maldos,
Skiriamos
Marijai,
Susirenkame
troboje
Ir
meldžiame sveikatos…
Nusišypsodavo
jaunimas:
Kaip
mums toli tas laikas,
Lyg
toltume arimais,
Kur
pempės vedasi vaikus,
Suklykia
gervės grįžusios…
Dabar
einu viena gatve, –
Žinai,
koks jausmas apima,
Kada
matai senutę
Į
medį pasirėmusią,
Nors
netoli namai,
Keli
tik žingsniai,
O
kvapo nebėra…
Palydžiu
ir sugrįžta vėl malda
Marijai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą