Neišsižadėčiau
ir dėkočiau,
Jeigu
nupieštum veidą
Ant
baltos pusnies, –
Ateis
pavasaris,
Ištirps
ir nematys,
Kaip
gilios vagos –
Raukšlės
Pamažėle
užsitraukia…
Dėkočiau,
Jei
pridėtum nuo savęs
Gėlo
vandens,
Nors
gurkšnį,
Palaistysiu
gėles
Ir
atsigausiu…
Paliesk
dar pieštuku,
Perbrauk
ir per lūpas,
Išgirsiu
vėl melodiją,
Dėl
kurios gyvenčiau,
Mylėčiau,
Nepasenčiau…
Gal
pieškime abu
Su
vienu teptuku,
Kol
susilies ir sielos,
Mintys.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą