Gyvybė
– dovana,
Galėjau
ir negimti,
Nebūtų
ir mano vaikų,
Vaikaičiai
nebūt gimę…
Nusilenkiau
tėvams,
Kurie
jau – danguje,
Jie
mato, tiktai mato,
Kas
vaikščioja žeme,
Į
dangų kreipiasi…
Gyvybė
– tai styga,
Kai
pertempi, nutrūksta,
Melodija
sustingsta,
Kol
skamba, tol smuikuojame,
O ši
diena – viena,
Kad
vėl naujai užgimtume…
Gyvybė
paslėpta
Po
žemėmis ir danguje,
Devyniomis
spynomis užrakinta,
Auksinis
raktas – širdyje,
Paimk
jį, atrakink,
Užgrok
net ir nutrūkusia styga,
Gyvenk
tik…
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą