Nežinau,
kodėl man ir jaunystėje
Tu
man apyrankių
Nei
žiedų nepadovanojai,
O
taip magėjo – rankos buvo plonos,
Pritikę
būtų auskarai, –
Kitos
nešiojo…
Pati
nusipirkau – ne taip atrodė,
Kai
tu man neužmovei,
Karolių
buvo ne vieni,
Vaikai
paaugę juos savaip suraišiojo,
Virvutes
susimezgusias
Radau
palovyje…
Beliko
einančiai per pievas
Vainiką
nusipinti, –
Ten
veltui pienės
Ir
ramunės žydi,
Bet
jau vėlu – pagailo skinti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą