Bijau
prarasti balsą,
Undine
virsti – nenorėčiau,
Kas
už mane dainuotų,
Kas
maldą sukalbėtų
Ir
tave palydėtų
Per
dangaus kelią?
Plaukia
laivai į tolį,
Kaip
jiems mojuoti vis galėčiau,
Jei
nepakelčiau rankų,
Prikaustyta
prie lovos
Dienų
dienas gulėčiau…
Bijausi
nematyti saulės, –
Nuo
jos apakti galima, –
Liktų
juodas pasaulis,
Oi,
kaip atskirčiau meilę?
Bijau
prarasti jausmą
Labiau
ir už negalią,
Leisk
dar pajusti skausmą,
Jis
grūdina ir pakelia, –
Toks
ir yra gyvenimas...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą