Pasiilgau
paežerės pievų,
Geltonuojančių
purienų,
Į
saulutę pasistiebusių,
Bėgančių
upelių,
Laukiančių
lydekų neršto,
Gilių
duburių…
Pievos
visada atsiremia
Į
aukštesnius – kalnelius apvalius,
Žydi,
geltonuoja karklai
Kiekvienoje
jų papėdėje –
Prie
ankstyvų pempių,
Vieversio
lizdų…
Pasiilgau
ir pasveikinau varnėną,
Jis
jau grįžo,
Derina
stygas prie inkilų,
Laukiu,
laukiu, laukiu,
Kada
atsigulsiu pievoje,
Gersiu
pienių kvapą
Iš
pat žemės gilumų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą