Rašau,
atrodo, tau,
Bet
vis – apie save,
Sugrįžtame
abu tada
Į
vieną laiką
Atvira
gatve…
Kalbu
tau tyliai,
O
suskamba varpai,
Įsiklausau...
Gal
man jau ausyse,
Kažkas
jau negerai?
Žiūriu
į dangų, –
Kaip
debesys aukštai,
O
saulė – dar toliau,
Pasiekia
veidą spinduliai
Ir
suprantu save,
Kad
įdegis – nuo vasaros,
Lieka
ilgam, ilgai
Prisiminimai
ir jausmai.
Skaitau
eiles,
Rašytas
taip seniai,
Dabar
ir tu skaitai,
Bet
vėl – tas pats,
Sodelis,
namas, šulinys,
Upelis
ir miškai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą