Paukščiai

Pasakyk man: „ Ačiū’’,

Jaunas ąžuolėli,

Kad tave pasėjau

Į trąšią mūs žemę,

O tu ir išdygai

Nebodamas šalčio,

Grasaus rytų vėjo,

Įleidai šaknelę,

Sulapojo medis.

Pasakau tau: „ Ačiū’’,

Senas miško bočiau,

Ąžuolų tėveli,

Kad nebuvo bado

Ir per visą žiemą,

Ką lesiau – tai tavo,

Gilės ir sėklelės,

Eglės – mano sesės,

Žaliosios pušelės, –

Krito mažas grūdas,

Auga dydis medis.

Pasakykim : „ Ačiū’’

Mūsų brangiai žemei,

Dangaus karalystei,

Kuri viską lemia.