2019 m. kovo 31 d., sekmadienis

Medinėje skrynioje




Dažnai nevertinam senų daiktų,
O ten – siela močiučių,
Nerta ir austa naktimis,
O dieną saulės siūlais siūta…
Perkraustome spintas ir spinteles,
Kiek ir nereikalinga būta,
Ir atgalia ranka nušluojame kaip dulkes,
O ten – siela senolio,
Iš medžio drožta vakarais,
Pargrįžus ir nuo plūgo,
Dalgį pakabinus šienapjūtėje…
Išaugta iš suknelių – sustorėjome,
Bateliai nebetinka aukštakulniai,
Pasikeitė mada – sportuojame
Jaunystę prisiminę...
O ką veikė senovėje
Net per karus, likimo griūtis?




Komentarų nėra: