Vaikaičiai
Ne
ponų dvare užgimiau,
Ne
ponišką ir duoną valgiau, –
Rupi
duonelė ir juoda
Ir
dabarties – mano draugas,
Man
rūpi žemė,
Kurioje
užaugau,
O
joje – daug įvairovės,
Ne
priešų ieškau danguje,
Tiktai
žvaigždės,
Kuri
nušviestų kelią
Į
visų gerovę.
Žvelgiu
į ateitį
Iš
pasakų pilies ir vaiko akimis,
Kas
tiki ja – daugiau nuveiks.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą