💖
Pražysta
gėlės ir nuvysta,
Nulinksta
jų galvelės
Arba
žiūri į akis,
Tartum
nori pasakyti: „Gaila.
Oi,
taip trumpai pagyvenau’’…
Ir
šimtą metų būtų,
Vis
norisi daugiau,
Žydėti
ir nevysti,
Bet
išsiskleidžia žiedas,
Kaip
trapi gyvybė,
Nubyra
žiedlapiai,
Sodina
šaknį,
Kuo
giliau, – kitąmet
Žydės
anksčiau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą